Tinkamos veislės pasirinkimas yra į ateitį orientuotas sprendimas, kurį priimant atsižvelgiama į daugybę skirtingų aspektų. Dalyvavimas selekcijos pažangoje reiškia, kad į savo ūkio sėjomainą įvedamos naujos veislės.
Čia labai tinka dažnai vartojama istorinė, bet vis dar populiari graikų filosofo Heraklito frazė:
„Pokytis yra vienintelė gyvenimo konstanta.“ Visi turi nuolat prisitaikyti prie pokyčių, tačiau konservatyviame versle, pavyzdžiui, žemės ūkyje, viso pasaulio ūkininkai nepuola taikyti naujovių - jie savo verslą plėtoja tvariai ir protingai karta iš kartos.
Būtent todėl daugelis ūkininkų savo ūkiuose jau turi pagrindinį stabilų veislių portfelį, prie kurių jie
jau pripratę ir kurias augina kelis metus. Tokios veislės pasitvirtino kaip tinkamos auginti tos vietos
sąlygomis, ūkininkams yra gerai žinoma, koks yra šių veislių valdymas laukuose ir jų savybės (habitus).
Šios rūšies veislių pavyzdys yra geros reputacijos žieminių kviečių veislė ETANA. Augintojams reikia
tokių patikimų veislių, kaip ši, kaip pagrindo, ypač tokiais neužtikrintais laikais.
Be to, kiekvienais metais vykdant įvairias selekcijos programas išvedama vis naujų veislių, atsiranda naujų perspektyvių veislių, tinkamų auginti kintančiomis sąlygomis. Viena iš pagrindinių temų yra prisitaikymas prie kenkėjų ir ligų; ligos nelieka pastovios, jos vystosi. Naudojant įprastas, išmaniąsias selekcijos technologijas, galima greičiau išvesti daugiau naujų veislių. Taip pat svarbūs yra atsparumo genai, kuriuos šiais laikais galima nustatyti daug lengviau nei anksčiau, ir įtraukti juos į tikslines selekcijos schemas.
Pirmasis sprendimas priimamas jau tada, kai pasirenkamos veislės kryžminimui, ir kai jau pirmosios
kartos turi duoti rezultatų. Paprastai prireikia aštuonių - dešimties metų, kol veislė patenka į rinką. Šiuo metu kuriamas pagrindas (basement) naujoms veislėms. Jau šiame etape būtina numatyti būsimas problemines sritis, kad ateityje turėtume tinkamos medžiagos selekcijai. Šiomis dienomis mums susidaro įspūdis, kad viskas vyksta ir keičiasi dar greičiau. Klimatas tampa vis labiau
nenuspėjamas ir neapskaičiuojamas.
Mūsų augalai rudenį turi susidoroti su mažesniu drėgmės kiekiu dirvožemyje, patirti daugiau sausrų, ekstremalių oro sąlygų ir potvynių. Šios karščio bangos ir švelnios žiemos nereiškia, kad nebus didelio
šalčio epizodų ar nebekils žiemos žalos pavojaus.
Azoto vartojimą riboja politinės ir ekonominės priežastys. Atliekant augalų selekciją į visa tai atsižvelgiama, o naujos potencialios veislės išvedamos ir atrenkamos taip, kad būtų tinkamos dabartinėmis sudėtingomis sąlygomis. Išvedusios naują potencialią veislę, kuris ateityje
galėtų būti parduodama rinkoje, selekcijos įmonės turi nustatyti savo selekcinės medžiagos ribas ir
silpnąsias puses, susijusias su regioniniu prisitaikymu ir gamtinėmis nelaimėmis. Tuo tikslu į vadinamuosius bandomuosius tinklus įtraukiami įvairūs tarptautiniai testai ir bandymai ir pateikiami selekcijai reikalingi statistiškai patvirtinti duomenys. Selekcininkai į tai žiūri iš kitos perspektyvos, nei ūkininkai: selekcijos bendrovės siekia kuo daugiau nustatyti, kokią įtaką augalui gali padaryti kenkėjai, ligos ar oro sąlygos, kad dar ankstyvojoje stadijoje pašalintų šiems veiksniams
nepritaikytą medžiagą. Vienas iš nepaprastų, bet sveikintinų pavyzdžių (bonitur) buvo ypatingos oro sąlygos 2023 m. derliaus nuėmimo metu. Subrendusių žieminių kviečių derliaus laukuose nebuvo galima nuimti laiku, nes daugelį Europos regionų siaubė didelės liūtys. Dėl to branduoliai sudygsta dar varpoje. Atliekant oficialius bandymus po registracijos Žemutinėje Saksonijoje, atsparumo sudygimui įvertinimas duoda gerų įžvalgų į veislės savybes. Tai galėtų padėti nustatyti stabilias veisles, taip užsitikrinant saugumą tolesnių liūčių atveju, net jei tokie reiškiniai nevyksta kasmet.
Apibendrinant galima pasakyti, kad visai nėra lengva pasiruošti ateities iššūkiams. Tačiau kalbant apie
ariamąją žemdirbystę, tinkamos veislės pasirinkimas gali būti raktas ateityje sprendžiant daugelį klausimų. Norint pasirinkti tinkamą veislę, turėtų būti įvykdytos įvairios sąlygos. Viena iš pagrindinių sąlygų yra skirtingais metais vietoje atliekami testai ir oficialūs registracijos bandymai. Tarp kitų sąlygų yra ir tinkamos agronominės savybės, tokios kaip atsparumas išgulimui ir tinkama branda, ir kt. Galų gale kalbama ne apie paskutinį 100 kg/ha derlingumą, bet gerai suformuotą visapusišką veislės profilį, pasižymintį patikimumu ir stabiliu našumu.
Selekcijos bendrovės visoje Europoje nuolat tobulina savo veisles, pritaikydamos jas skirtingiems klimato regionams. Daugelyje skirtingų šalių nuolat vyksta testavimas, dar gerokai prieš veislei patenkant į rinką. Tad patartina dalyvauti selekcijos pažangoje, stebėti naujas veisles ir jas
išbandyti savo ūkyje.
M. Sc. agr. Frederik Schirrmacher,
„DSV“ grūdinių ir ankštinių augalų produktų vadovas