Avižos niekada neišeis iš mados: Avižų Forumas Brunswick‘e (Vokietija)

Sausio 22 d. Avižų Forumo rengimo salė Bransvike (Brunswick) buvo perpildyta, kai į ją susirinko ekspertai iš 15 šalių. Į svečių sąrašą pateko veislių selekcijos, perdirbimo pramonės, rinkodaros bei mokslo institucijų atstovai.

„Nordsaat“ stengsis ir toliau!

Savo sveikinimo kalboje Volfas fon Radė, selekcijos kompanijos „Nordsaat“ vykdomasis direktorius ir SAATEN-UNION akcininkas prisiminė avižų selekcijos pradžią Vokietijoje. „Nordsaat“ avižų selekciją vykdoma nuo tada, kai prieš 110 metų pradėjo bendradarbiauti su Švedijos įmone. Net per tuos dešimtmečius, kai avižos buvo nepatrauklios ir laikomos tinkamomis tik arklių pašarui, kompanija savo krypties nekeitė.
„Tačiau dabar šie augalai tampa vis patrauklesni sveikata besirūpinantiems vartotojams“, – tęsė V. fon Radė. Dėl savo puikios maistinės sudėties ir šiuolaikiškų rinkodaros koncepcijų avižos naudingos šiuolaikinėje mityboje. Be to, avižos, skirtingai nuo kitų, „supermaistu“ vadinamų maisto produktų, gali būti auginamos įvairiuose šalies regionuose. „Nordsaat“ stengsis ir toliau“, – pažadėjo pranešėjas klausytojams.
Skyriaus vadovas Heningas Alvermanas (Henning Alvermann): „tiesiog selekcija nėra tikslas“, – pabrėžė vadovas ir šio renginio moderatorius Heningas Alvermanas. – Mums reikia sprendimų, tinkamų žmonėms, turintiems įvairių poreikių.“ Kas devintas žemės gyventojas badauja, nors tuo pat metu vis svarbesnės tampa problemos dėl perteklinės ir netinkamos mitybos, sukeliančios sveikatos sutrikimų milijonams žmonių, o tai sukuria didelę finansinę naštą ekonomikai. Be abejo, egzistuoja ir klimato pokyčių problema, kuriai spręsti reikia lankstumo ir prisidėjimo įtraukiant veislių selekcininkus bei keičiant augalų pasėlių struktūras „Avižos nėra vienintelis sprendimas, tai to sprendimo dalis“, – baigė kalbą Alvermanas.

"Selekcija yra svarbi!"

Dr. Stefenas Nolepa iš Berlyno Humboldto maisto ir žemės ūkio teismo buvo SAATEN-UNION paprašytas įvertinti selekcijos ekonominę ir socialinę vertę. Tai darydamas, jis palygino selekcijos tyrimus, atliktus Vokietijoje, Europos šalyse ir visame pasaulyje. Jo išvada: „Selekcija yra varomoji jėga didinanti derlingumą. Tokiame dideliame ir svarbiame regione kaip ES įvairių veiksnių įtaka augalų derlingumui labai didelė, o viena iš jų - inovacijos yra svarbiausias ekonomikos augimo šaltinis, nes kiti veiksniai, tokie kaip vandens ištekliai ir dirbamas dirbamos žemės plotas, jau yra išeikvoti.“ Nolepa pridūrė, kad, jei būtų atsisakyta augalų selekcijos pažangos, vien nuo 2015 m. gamybos nuostoliai siektų 17%! „Taigi, ES šalyse augalų selekcija yra ekonomiška ir klimato sąlygų požiūriu šis regionas stabilus“ – savo pasisakyme patvirtino „ Steffen Noleppa - “ Dirbami žemės ūkio paskirties naudmenas visuose pasaulio regionuose mes susiduriame su veiklos susijusiomis pasekmėmis: CO₂ išmetimu, biologinės įvairovės praradimu ir vandens išeikvojimu.“

Per mažai mokslinių tyrimų

Profesorė Luzia Valentini iš Dietetikos instituto (NIED) Noibrandenburge informavo apie avižų poveikį sveikatai. Ji pakartojo V. fon Radės žodžius ir išvardijo tik keletą iššūkių, kuriuos artimiausiais metais teks patirti dėl perteklinės ir netinkamos mitybos: 2017 m. širdies ir kraujagyslių ligų tyrimas parodė, kad ES kasmet patiria 210 milijardų eurų išlaidų naštą. Tačiau tinkamai organizavus sveikatos priežiūrą, būtų galima išvengti 80% vainikinių arterijų ligų ir 90 % II tipo diabeto atvejų. Nesveika mityba lemia vieną iš penkių mirčių visame pasaulyje!
Apskritai avižų maistinė sudėtis panaši kaip ir kitų grūdų – daug žalios ląstelienos, baltymų ir mikroelementų – cinko, geležies, vitaminų B1 ir B6 ar magnio. Tačiau jos ypač patrauklios dėl savo bioaktyvių junginių, tokių kaip β-gliukanas ir avenantramidai, kurie veikia kaip antioksidantai ir pasižymi uždegimą slopinančiomis savybėmis.
L. Valentini taip pat pristatė įdomų Noibrandenburgo universitete atliktą avižų sudėtinių dalių vertinimo bandymą, kurio metu buvo tiriamas β-gliukanas ir vertinamas jo kiekis.

„Tik senelė manimi tikėjo“

Leandro Burgetė iš Berlyno, greito maisto tinklo „Haferkater“ generalinis direktorius, pristatė įgyvendintą savo verslo idėją. Jis paaiškino, kad avižų košė, ypač originaliu vokišku pavadinimu „Haferbrei“, sveiko, bet kartu ir senamadiško maisto atvaizdas. Pradžioje jo draugai verslo idėją laikė pamišusia. Paskatinimo ir palaikymo sulaukus iš savo senelės pavyko pasiekti teigiamų poslinkių, pritraukti ir sudominti pirkėjus: šiuo metu šviežiai paruošta, maloniai patiekta ir už prieinamą kainą parduodama įvairių, net pikantiškų skonių avižų košė siūloma dešimtyje parduotuvių, kurios dažniausiai įsikūrusios geležinkelio stotyse. Leandro Burgetė įsitikino, kad, viešinant jo parduotuves, svarbų vaidmenį suvaidino socialinė žiniasklaida. „Klientai yra geriausi prekės ženklo ambasadoriai.“

„Avižos tampa gyvenimo būdu“

Tam pritaria ir Inga Pfanebeker, kuri yra maisto patiekalų tinklaraštininkė iš Amsterdamo. Daugelis žmonių sukuria emocinį ryšį su savo mityba. Avižų naudos suvokimas keičiasi – jos laikomos jau nebe senamadišku nepasiturinčių žmonių maistu, o moderniu, sveiku ir įvairiomis formomis patiekiamu produktu. „Avižos jau nėra nišinis produktas“, – teigė Pfanebeker. Dietologė džiaugiasi šiuo pokyčiu ir sveiku požiūriu: „Dėl savo sudėties avižos gali pakeisti kitus javus!“

„Avižos niekada neišeis iš mados“

Matijas Hansbaueris iš Šveicarijos bendrovės „Bühler AG“, siūlančios grūdų perdirbimo technologijas ir gamybos įrangą, taip pat konstatavo didėjantį susidomėjimą avižomis ir jų produktais. Jis pastebi kintantį vartotojų požiūrį, dėl kurio visame pasaulyje auga rinkos. „Dauguma vietinių rinkų siūlo avižų produktus tikslinėms vartotojų grupėms. Avižų „pieno“ pardavimai šiuo metu sparčiai auga. Grūdų perdirbimo įmonės turėtų prisitaikyti prie tokių pokyčių kiek įmanoma greičiau.“ Kiti segmentai, tokie kaip ekologiškos avižos ir avižos be glitimo, taip pat kelia iššūkį perdirbimo įmonėms. Avižų pasėliai, kuriuose iš esmės nėra glitimo, turėtų būti nuimami ir perdirbami kuo atidžiau, tam kad būtų išvengta kitų augalų grūdų priemaišų turinčių sudėtyje glitimo. Šiuo metu priemaišų lygis vis dar yra 20 ppm, o tai atitinka maždaug 1–2 kviečių grūdus kilograme avižų. Hansbaueris įsitikinęs, kad netrukus bus pasiektas 5 ppm lygis. Sugriežtės ir kiti kokybiniai žaliavos reikalavimai. Kai kuriose gamyklose įdiegtas grūdų kaitinimo procesas. Šiame gamybos etape pasiektas pranašumas yra tas, kad proceso metu grūduose panaikinamos karčiosios medžiagos.

„Nuo pašaro iki maisto“

Dr. Stefenas Beuchas sėklininkystės įmonės „Nordsaat“ avižų veislių selekcininkas buvo paskutinis forumo pranešėjas. Jis džiaugėsi atgimusiu avižų pakilimu pasaulyje. Visose rinkose padėtis tokia pati. „Pagrindinių gamintojų Šiaurės Amerikoje, Australijoje ir Europoje avižų grūdų atsargos istoriškai yra mažos. Pasaulyje užauginamas avižų kiekis (20–25 mln. t) negali patenkinti augančios paklausos “, – aiškino jis.
Jis apgailestavo, kad avižų auginimo plotai, deja, daugelyje šalių mažėja. Senajame žemyne tik Ispanija yra vienintelė šalis, kuri išlaiko tolygius auginimo plotus. Šios augalų grupės derlius išlieka stabilus, ir taip yra dėl selekcijos pasiekimų. „Visuose avižų auginimo plotuose derlius aiškiai padidėjo. Airijoje jis tapo dvigubai didesnis!“
Dr. Stefenas Beuchas primigtynai reikalavo, kad avižos būtų auginamos profesionaliau. „Nėra kitos tokios kultūros, kurių bandymų rezultatai ir derlius gamybiniuose ūkiuose būtų tokie skirtingi.“ Augalų veislių tyrimo stotyse gaunamas derlingumas yra net 35 % didesnis nei gamybiniuose ūkiuose. „Dėl selekcijos pasiekimų veislių derlingumas padidėjo, bet genetinio potencialo išnaudoti gamyboje nepavyksta“, – aiškino Beuchas. To priežastimi jis laiko per mažą šios kultūros auginimo technologinį intensyvumą: avižoms dažnai parenkami skurdesni dirvožemiai bei taikomi ekologinio ūkininkavimo būdai.
„Nordsaat“ selekcinės įmonės atstovas mano, kad įmonė gali tiekti avižų veisles, atsižvelgdama į augintojų ir rinkos poreikius. „Dėl įvairių genofondų mes esame vieninteliai selekcininkai, tenkinantys visos Europos poreikius. LION veislė 2018 m. registruota daugelyje ES šalių, yra naujausia avižų veislė, įrašyta į Vokietijoje Rekomenduojamų auginti veislių sąrašą. Ši geltonųjų avižų veislė yra labai patikima auginant įvairiomis klimato sąlygomis ir turi savybių, naudingų augintojams, perdirbėjams ir vartotojams.

Katrina Han (Catrin Hahn)

Avižų Forumo organizatorių komanda ir svečiai